Bičių medus iš liepų, dobilų, avieių ir kitų vasaros žiedų. Skystas, auksinės spalvos, tiesiai iš "Avietės žiedo" (Varėnos raj.) prie arbatos ar su sūriu.
Mėgaukitės šviežiausiais maisto produktais, atkeliavusiais tiesiai iš vietinių ūkininkų, mūsų jaukioje krautuvėje - šurmuliuojančiame centre, kur miesto žavesys dera su geriausiomis ūkininkų siūlomomis gėrybėmis!
DŽIAUGIAMĖS ŠVIEŽIU MEDUMI
Ir nors metai labai skurdūs bitininkams, mums pavyko Dzūkijos miškuose rasti bityną, kuris aprūpins mus medučiu.
"Avietės žiedas" taip lyriškai vadinasi šis ūkis, iš kurio sulaukėme dar šią savaitę sukto medaus. Skystas, sodraus skonio ir begalinio aromato. Stiklainėlyje maišosi: aviečių medus, kurs tarsi vasaros bučinys, švelniai rūgštelėjęs, lengvas, rožiniu dvelksmu nuspalvintas. Miško medus – sakų, samanų lyg laukinio gyvenimo paslaptis, bei grikinis - šiurkštoko charakterio su šiltu rugpjūčio lauku kvapu.
Kartu sulaukėm nedaug - šiemet reto - liepų medaus . Kuo ypatingas? Tai medus, kuris gydo – ramina širdį, palengvina kvėpavimą, atneša švelnią šviesą net į niūriausią dieną. Su juo arbata tampa šventė, duonos riekė – desertas, o mūsų sūriai dar labiau atsiskleidžia ..
Didelė vertybė, kad pats bitynas yra nekilnojamas, apgyventintas trimis dešimtimis bičių šeimų . Būtent lokali sodybos vieta bitininkui leidžia labai aiškiai nuspėti medaus kilmę. Pats jis sako iki liepų žydėjimo yra vasaros medus, po liepu, jis medų šaukia jau rudeninių žiedų vardu.
Kodėl čia medaus yra, o kitur ne? Ogi kalti suktukai kaimyno grikių laukai .. tai jie papildė skurdžius korius ir stiklainiai prisipildė medaus. Bet spėjam nemažai prisidėjo trečia karta bitininkystės patirties. Tradicijos matyt vyrauja ne tik tarp žmonių, bet ir tarp bičių .. Čia medų kopinėjo mano proseneliai, seneliai, nešu ir aš .. Graži pasaka, bet be jų negyvena jokia tauta ..
Jums taip pat gali patikti